tūptelti

tū́ptelti, -ia (-i), -ėjo NdŽ, Dkš žr. tūptelėti: 1. Senutė nuo tokio staigaus sprendimo tūpteli, lyg būtų kas prieš jos žilą galvą kirvį pakėlęs P.Cvir. Štai griovelis, ji tūpteli ir strikt – peršoka J.Paukš. | Čia, vaikeli, tū́ptelk ir padaryk čiuriukų Al. 2. Dviem pirštais paimu už paties kraštelio dienoraštį ir pagarbiai tūpteliu J.Mik.